Atvirukas – kartais jis sugraudina, kartais priverčia nusišypsoti, kartais sukelia sentimentus. Kad ir kaip ten būtų, aišku viena – gauti atviruką, ypač šiais naujųjų technologijų laikais, visada malonu.
Nuo pat savo atsiradimo atvirukai ir religiniai paveikslėliai buvo ir tebėra bendravimo priemonė. Senieji atvirukai tarsi liudininkai, elegantiškai tiesiantys tiltą tarp dabarties ir blėsti linkusios praeities.
„Aš tikiu, kad daugelis iš mūsų pravėrę savo močiučių skrynias rastume šių laiko liudininkų”, kalba Saulė Pelekienė. Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Saulės Pelekienės virtualioje parodoje eksponuojama apie 40 atvirukų. Kolekcijoje 1956–1973 metų Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų atvirukai. Įdomu, kad ant senų atvirukų beveik nerasime išleidimo datos. Data juose atsiranda tik siuntėjo dėka arba paštui įspaudus atspaudą…
Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų atvirukuose vaizduojami žiemos peizažai, dažniausiai – apsnigtos bažnytėlės, sodybos, gyvūnai, eglių šakelės, žvakės, žaisliukai, žmonės einantys į bažnyčią, besigrožintys Betliejaus žvaigžde ar liudijantys Kristaus gimimą.
Iš atvirukų istorijos:
Lietuvoje pirmieji kalėdiniai ir naujametiniai atvirukai pasirodė XIX a. pabaigoje, o XX a. pradžioje, panaikinus draudimą rašyti lietuviškai, prasidėjo tikras atvirukų leidybos klestėjimas. Lietuvių leidėjai nemažai atvirukų spausdino užsienyje: Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje. Po 1918 m. šventinius atvirukus su tautine atributika kūrė profesionalūs lietuvių dailininkai G. Bagdonavičius, A. Varnas, K. Šimonis, J. Kaminskas ir kt. Keitėsi laikai, keitėsi atvirukų formos, dydžiai, siužetai, vaizdo reprodukavimo būdai, bet jie neišnyko.
Greta oficialiai leidžiamų atvirukų egzistavo ir nelegali kalėdinių atvirukų leidyba, dažniausiai puoselėta fotografų – jie perfotografuodavo tarpukariu išleistus arba patys sukurdavo naujo siužeto atvirukus, kartais juos net paspalvindavo. Jų, taip pat ir iš užsienio atvežtų paveikslėlių su Kūdikėlio Jėzaus gimimo siužetais, buvo galima įsigyti prie bažnyčių.
Bėgant laikui keitėsi atvirukų gamybos technologijos, kito jų poreikia. Šie meno spaudiniai išgyveno ir XXI amžiuje įgavo naujų pavidalų (skaitmeninė fotografija, elektroninis atvirukas). Nepaisant to, tradicinis sveikinimo atvirukas gyvuoja iki šiol ir yra vis dar populiarus.
Įrodykime tai, šiuo sudėtingu laikotarpiu brūkšteldami keletą palinkėjimų savo artimiesiems –pradžiuginkime juos.
